Jūsų įmonės IT sistemos gali atrodyti kaip ledkalnis – matote tik viršūnę, tačiau po vandeniu slepiasi daug didesnė dalis, galinti sukelti rimtų problemų. Šiame tyrime atskleidžiame septynias paslėptas IT infrastruktūros problemas, kurios daugeliui įmonių kainuoja tūkstančius eurų kasmet – dažnai to net nepastebint.
1. Paslėpti „laiko vagys”: mikropauzės, kurios kainuoja milijonus
Naujausi tyrimai parodė stulbinančius rezultatus: vidutinis darbuotojas kasdien praranda 22 minutes dėl įvairių IT trikdžių ir laukimo. Tai gali pasirodyti nedaug, tačiau perskaičiavus į metus ir padauginus iš darbuotojų skaičiaus, skaičiai tampa įspūdingi.
Kas atsitiko vienoje Lietuvos įmonėje?
Viena vidutinio dydžio finansinių paslaugų įmonė Vilniuje atliko eksperimentą: įdiegė programinę įrangą, fiksuojančią laiką, kurį darbuotojai praranda dėl lėtai veikiančių sistemų, programų lūžimų ir kitų IT trikdžių. Rezultatai privertė susimąstyti – per metus 50 darbuotojų įmonė prarado apie 4500 darbo valandų, kas finansine išraiška sudarė beveik 70 000 eurų.
Kas atsitiko, kai buvo įdiegta profesionali IT infrastruktūros priežiūra?
Po išsamaus IT infrastruktūros audito ir optimizavimo, tos pačios įmonės darbuotojų prastovos sumažėjo 82%. Kaip paaiškėjo, didžiąją dalį problemų sukėlė netinkamai sukonfigūruotos duomenų bazės, neoptimizuoti tinklo parametrai ir fragmentuoti duomenys – problemos, kurios galėjo būti lengvai išspręstos, bet ilgą laiką liko nepastebėtos.
2. Nematomos saugumo spragos: kiek kainuoja vienas neužlopytas pažeidžiamumas?
Įsivaizduokite situaciją: jūsų įmonės sistemose egzistuoja saugumo spraga, apie kurią nežinote. Ji gali būti nereikšminga arba kritiška – bet kuriuo atveju, tai tik laiko klausimas, kada ja pasinaudos kibernetiniai nusikaltėliai.
Šokiruojanti statistika:
Naujausi tyrimai rodo, kad vidutinė kibernetinio incidento kaina Europos įmonėms 2024 metais siekia 4,2 milijono eurų. Tačiau dar labiau stebina kitas faktas – 76% visų sėkmingų įsilaužimų įvyksta per saugumo spragas, apie kurias įmonės jau žinojo, bet nesiėmė veiksmų joms pašalinti.
Neįtikėtinas atradimas:
Viena IT paslaugų įmonė, atlikusi saugumo auditą 50-yje atsitiktinai pasirinktų Lietuvos įmonių, nustatė, kad vidutiniškai kiekvienoje įmonėje egzistuoja 17 vidutinio arba aukšto lygio saugumo spragų, kurios gali būti išnaudotos kibernetinių nusikaltėlių. Dar įdomiau – daugelis šių spragų egzistavo sistemose ilgiau nei metus, nors jų pašalinimui būtų užtekę vos kelių valandų darbo.
Kodėl taip nutinka?
Dažniausiai dėl to, kad įmonės neturi sistemingo požiūrio į saugumo atnaujinimų diegimą arba nesupranta šių spragų rimtumo. Kaip parodė tyrimas, net 68% įmonių atideda saugumo atnaujinimų diegimą, bijodamos, kad jie sutrikdys verslo procesus.
3. Technologinė skola: paslėpti kaštai, kurie auga eksponentiškai
Terminas „technologinė skola” atsirado programinės įrangos kūrimo srityje, tačiau jis puikiai tinka ir IT infrastruktūrai apibūdinti. Tai yra kaupimasis sprendimų, kurie buvo priimti siekiant trumpalaikės naudos, bet ilgainiui sukuria vis didėjančius kaštus ir apribojimus.
Kaip tai atrodo praktikoje?
Įsivaizduokite įmonę, kuri nusprendė taupyti pinigus ir toliau naudoti Windows 7 operacinę sistemą, nors ji nebėra palaikoma. Trumpuoju laikotarpiu tai atrodo kaip taupymas – nereikia pirkti naujų licencijų ar atnaujinti kompiuterių. Tačiau ilgainiui tai sukuria didžiulę technologinę skolą:
- Padidėjusi saugumo rizika dėl nepalaikomos OS
- Suderinamumo problemos su naujomis programomis
- Darbuotojų produktyvumo sumažėjimas dėl lėtesnių sistemų
- Kylančios priežiūros išlaidos senstančioms sistemoms
Šokiruojantis atradimas:
Tyrimas parodė, kad įmonės, kurios reguliariai atnaujina savo IT infrastruktūrą, ilguoju laikotarpiu išleidžia iki 32% mažiau IT priežiūrai nei tos, kurios taiko „naudoti, kol visiškai sulūš” strategiją.
4. Darbuotojų saviugdos stabdis: kaip pasenusi IT stabdo talentų vystymąsi
Šis aspektas retai aptariamas kalbant apie IT infrastruktūrą, tačiau jis turi didžiulę įtaką įmonės konkurencingumui – pasenusios technologijos tampa rimtu kliuviniu darbuotojų profesiniam tobulėjimui.
Ką rodo naujausi tyrimai?
2024 metų „Darbo rinkos ir talentų tendencijų” apklausoje 78% IT specialistų nurodė, kad vienas svarbiausių faktorių renkantis darbdavį yra galimybė dirbti su naujausiomis technologijomis. Tuo tarpu įmonės, naudojančios pasenusias sistemas, susiduria su vis didėjančiu talentų trūkumu.
Paradoksalus atradimas:
Įmonės, kurios atsisako investuoti į IT infrastruktūros atnaujinimą, galiausiai išleidžia žymiai daugiau pinigų naujų darbuotojų paieškai ir apmokymui, nes:
- Esami darbuotojai ieško darbo kitur, kur galėtų tobulinti savo įgūdžius
- Nauji talentai vengia įmonių su pasenusiomis technologijomis
- Įmonės konkurencingumas rinkoje mažėja
Viena Lietuvos IT įmonė atskleidė, kad po IT infrastruktūros modernizavimo darbuotojų kaita sumažėjo nuo 27% iki vos 8% per metus, o tai leido sutaupyti šimtus tūkstančių eurų naujų darbuotojų paieškos ir apmokymo išlaidų.
5. „Šešėlinės IT” fenomenas: nematomos rizikos, kylančios iš darbuotojų iniciatyvų
„Šešėlinės IT” (angl. „Shadow IT”) terminas apibūdina situaciją, kai darbuotojai pradeda naudoti nepatvirtintas technologijas, programas ar įrankius, nepraėjusius IT skyriaus patikros ir patvirtinimo.
Kodėl tai vyksta?
Dažniausiai todėl, kad oficialios įmonės IT sistemos neatitinka darbuotojų poreikių – jos gali būti per lėtos, nepatogios naudoti, ar tiesiog neturėti reikiamų funkcijų. Darbuotojai, siekdami efektyviau atlikti savo darbą, pradeda naudoti alternatyvius įrankius.
Neįtikėtina statistika:
Gartner tyrimas parodė, kad vidutinėje įmonėje „šešėlinės IT” apimtis siekia 30-40% viso IT biudžeto. Tai reiškia, kad įmonės vadovai dažnai net nežino, kur iš tikrųjų saugomi jų duomenys ir kokiose sistemose vyksta darbas.
Rizikos, kurių niekas nenumatė:
- Duomenų nutekėjimas per nepatvirtintas aplikacijas
- Suderinamumo problemos tarp sistemų
- Dideli finansiniai nuostoliai, kai reikia integruoti ar pakeisti šias sistemas
- Atitikties ir reguliavimo problemos
Sprendimas, kuris veikia:
Profesionali kompiuterinių darbo vietų priežiūra apima ne tik techninę priežiūrą, bet ir darbuotojų poreikių analizę bei jų darbo vietų pritaikymą konkretiems darbams. Tyrimai rodo, kad įmonėse, kuriose darbo vietos yra tinkamai pritaikytos, „šešėlinių IT” sprendimų naudojimas sumažėja iki 70%.
6. Nevaldomi duomenys: nematomos išlaidos, susijusios su duomenų dublikavimu
Duomenys yra vadinami naująja nafta, tačiau priešingai nei nafta, duomenys turi tendenciją nekontroliuojamai daugintis. Tai sukuria unikalią problemą, apie kurią daugelis įmonių net nesusimąsto.
Šokiruojantys skaičiai:
IDC tyrimas parodė, kad tipinėje įmonėje:
- 60% saugomų duomenų yra dublikatai
- 30% duomenų niekada nebuvo panaudoti po jų sukūrimo
- 80% duomenų niekada nebuvo peržiūrėti po 90 dienų nuo jų sukūrimo
Kokią įtaką tai daro verslui?
- Didėjančios išlaidos duomenų saugojimui
- Ilgėjantis atsarginių kopijų kūrimo laikas
- Sulėtėjusios sistemos dėl perteklinių duomenų
- Sunkumai randant reikiamą informaciją
Netikėtas atradimas:
Viena Lietuvos gamybos įmonė, įdiegusi duomenų valdymo strategiją, sumažino savo duomenų saugojimo išlaidas 62% per pirmuosius metus. Dar svarbiau – darbuotojai pranešė, kad dabar jie 45% greičiau randa reikiamus dokumentus ir informaciją.
7. „Nematomos” licencijos: kaip įmonės praranda pinigus dėl netinkamo licencijų valdymo
Programinės įrangos licencijos dažnai sudaro reikšmingą dalį IT biudžeto, tačiau nedaugelis įmonių sistemingai valdo šį turtą.
Paradoksali situacija:
Tyrimas parodė, kad vidutinė įmonė vienu metu:
- Moka už 30% licencijų, kurios nėra naudojamos
- Naudoja 15% programinės įrangos be tinkamų licencijų (rizikuodama teisinėmis problemomis)
Kodėl taip nutinka?
- Darbuotojai palieka įmonę, bet jų licencijos lieka aktyvios
- Nauji darbuotojai gauna licencijas, nors galėtų perimti esamas
- Nėra aiškios programinės įrangos poreikių peržiūros
- Trūksta centralizuoto licencijų valdymo
Stulbinantis atradimas:
Viena finansų sektoriaus įmonė, atlikusi išsamų licencijų auditą, atrado, kad mokėjo už 215 Microsoft Office licencijų, nors įmonėje dirbo tik 170 darbuotojų. Optimizavus licencijų valdymą, įmonė sutaupė 27 000 eurų per metus – tai beveik trečdalis jos IT biudžeto.
Kodėl dauguma įmonių nesprendžia šių problemų?
Dažniausiai dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Matomumo trūkumas – daugelis IT problemų lieka nematomos, kol netampa kritinėmis
- Kompetencijos stoka – vidiniams IT specialistams dažnai trūksta specializuotų žinių visose srityse
- Reaktyvus požiūris – daugelis įmonių vis dar taiko „taisyti, kai sulūžta” metodiką, užuot investavusios į prevenciją
Sprendimas: sistemingas požiūris į IT infrastruktūrą
Profesionali IT infrastruktūros priežiūra sprendžia visas šias problemas, suteikdama:
- Nuolatinę stebėseną ir prevenciją
- Specializuotą ekspertizę visose IT srityse
- Strateginį požiūrį į technologijų vystymą
- Optimizuotą licencijų ir resursų valdymą
- Darbo vietų pritaikymą specifiniams poreikiams
Kaip pradėti spręsti šias problemas?
Pirmas žingsnis – IT infrastruktūros auditas, kurio metu profesionalai:
- Įvertina esamą IT infrastruktūros būklę
- Identifikuoja paslėptas problemas ir rizikas
- Pasiūlo konkrečius sprendimus, pritaikytus jūsų verslui
- Sukuria veiksmų planą su aiškiais prioritetais
Tyrimas rodo, kad įmonės, investuojančios į profesionalią IT infrastruktūros priežiūrą, vidutiniškai sutaupo 3-5 kartus daugiau nei išleidžia šioms paslaugoms – neskaitant neišmatuojamos naudos, tokios kaip darbuotojų pasitenkinimas ir konkurencinis pranašumas.