Jeigu ryte išvykstate į darbą, o namo grįžtate tik vakare, kyla klausimas, ar verta visą dieną šildyti tuščias patalpas. Gal geriau sumažinti temperatūrą, o prieš grįžtant ją vėl pakelti? Toks sprendimas gali būti naudingas, tačiau rezultatas priklauso nuo pastato izoliacijos, šildymo sistemos ir to, kaip greitai namas atvėsta.
Šilumos siurblys gali puikiai tikti namui, kuriame darbo dienomis niekas negyvena. Svarbiausia pasirinkti tinkamą temperatūros valdymo režimą, kad būtų taupoma energija, o grįžus nereikėtų ilgai laukti, kol patalpos sušils.
Ar verta sumažinti temperatūrą išvykus į darbą?
Kai namuose palaikoma žemesnė temperatūra, sumažėja skirtumas tarp vidaus ir lauko temperatūros, todėl pastatas paprastai praranda mažiau šilumos. Dėl šios priežasties temperatūros sumažinimas ilgesnės išvykos metu gali padėti sumažinti šildymo poreikį.
Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad visiškai išjungus šildymą aštuonioms ar devynioms valandoms sąnaudos automatiškai sumažės labiausiai. Gerai apšiltintame name temperatūra per darbo dieną gali pasikeisti labai nedaug. Tokiu atveju dideli nustatymų pakeitimai gali neturėti apčiuopiamos naudos. Prasčiau apšiltintame pastate patalpos atvėsta greičiau, todėl vakare prireikia daugiau laiko komfortui atkurti.
Inverterinis šilumos siurblys gali keisti kompresoriaus galią pagal esamą šilumos poreikį. Kai šilumos reikia mažiau, įrenginys gali veikti mažesne galia. Todėl trumpam išvykstant dažniausiai nėra būtina jo visiškai išjungti. Galima palikti automatinį režimą arba išbandyti nedidelį temperatūros sumažinimą.
Grindinis šildymas ir radiatoriai reaguoja skirtingai
Grindinio šildymo sistema turi didelę šiluminę inerciją. Betono sluoksnis ir grindų konstrukcija sukaupia šilumą, todėl patalpos vėsta lėtai, bet ir vėl įšyla ne iš karto. Jei ryte temperatūra stipriai sumažinama, vakare grindys dar gali būti vėsios, nors šilumos siurblys jau dirba intensyviau.
Radiatoriai paprastai greičiau reaguoja į šildymo vandens temperatūros pokyčius. Vis dėlto rezultatas priklauso nuo radiatorių dydžio, pastato šilumos nuostolių ir sistemos darbo temperatūros. Todėl net ir radiatorinėje sistemoje staigus šildymo išjungimas nebūtinai bus geriausias sprendimas.
Praktiškai verta pradėti nuo nedidelio temperatūros pakeitimo ir stebėti, kaip namas reaguoja. Jei vakare patalpos pasiekia komfortišką temperatūrą be ilgo intensyvaus šildymo, pasirinktas režimas gali būti tinkamas. Jei namai nuolat nespėja sušilti, temperatūra sumažinta per daug arba ją atkurti pradedama per vėlai.
Šį sprendimą verta vertinti kartu su bendru sistemos darbo režimu. Straipsnyje „Ar verta palikti šilumos siurblį įjungtą visą parą? Mitai ir faktai“ aptariama, kodėl tinkamiausias veikimas priklauso nuo pastato ir šildymo sistemos savybių, o ne nuo vienos universalios taisyklės.
Kaip suplanuoti šildymą pagal darbo grafiką?
Jeigu kasdien išvykstate panašiu laiku, patogu naudoti šilumos siurblio valdymo grafiką. Juo galima nustatyti pageidaujamą temperatūrą darbo valandomis ir pakeisti ją prieš grįžtant. Tačiau temperatūros atkūrimo laiką reikėtų parinkti pagal tai, kaip greitai įšyla konkretus namas.
Grindiniam šildymui gali reikėti pradėti temperatūrą atkurti anksčiau nei radiatorinei sistemai. Kita vertus, jeigu pastatas gerai apšiltintas ir per dieną beveik neatvėsta, išankstinis šildymas gali būti nereikalingas.
Išmanusis termostatas gali palengvinti temperatūros valdymą, tačiau jo nauda priklauso nuo suderinamumo su šilumos siurbliu ir valdymo galimybių. Kai kurios sistemos jau turi savaitinius grafikus ir nuotolinį valdymą, todėl papildomas termostatas nebūtinai reikalingas. Apie temperatūros valdymą pagal kasdienį gyvenimo ritmą rašoma straipsnyje „Ar verta rinktis išmanųjį termostatą šilumos siurbliui? Privalumai kasdieniam naudojimui“.
Ką daryti, jei namas tuščias visą savaitę?
Sodyboje ar retai naudojamame name šildymo režimas gali būti kitoks nei kasdien gyvenamame būste. Ilgesnės išvykos metu temperatūrą galima sumažinti labiau, tačiau visiškai išjungti šildymą žiemą ne visada saugu. Pastatui smarkiai atvėsus kyla vandentiekio vamzdžių ir kitų vandens sistemų užšalimo rizika.
Prieš išvykstant reikia įvertinti pastato izoliaciją, vamzdynų vietą ir gamintojo numatytas apsaugos nuo užšalimo funkcijas. Jos ne visada apsaugo visas pastato sistemas, ypač jei dalis vamzdžių yra nešildomose patalpose arba nutrūksta elektros tiekimas.
Jeigu norite, kad namas būtų šiltas atvykimo dieną, gali padėti nuotolinis valdymas. Vis dėlto svarbu įvertinti, kiek laiko konkrečiam pastatui reikia sušilti. Vien nustatyti aukštesnę temperatūrą programėlėje nepakanka, kad grindys ar radiatoriai įšiltų iš karto.
Kokį šilumos siurblį rinktis tokiam namui?
Renkantis įrangą svarbu vertinti ne vien namo plotą, bet ir šilumos nuostolius, šildymo sistemos tipą bei naudojimo režimą. Tinkamai parinktas šilumos siurblys gali palaikyti stabilią temperatūrą ir prisitaikyti prie kintančio šilumos poreikio.
Jeigu svarstomas konkretaus gamintojo sprendimas, verta įvertinti ir jo valdymo funkcijas. Pavyzdžiui, „Daikin“ šilumos siurbliai siūlomi skirtingoms šildymo sistemoms ir pastatų poreikiams, todėl tinkamą modelį reikėtų rinktis atsižvelgiant į objekto technines savybes, o ne vien į gamintojo pavadinimą.
Galiausiai, jeigu namas tuščias tik darbo dienomis, dažniausiai pakanka saikingo temperatūros sumažinimo, o ne visiško šildymo išjungimo. Geriausią režimą padeda rasti kelių dienų stebėjimas: palyginkite elektros suvartojimą, patalpų temperatūrą ir laiką, per kurį namas sušyla. Taip galima nustatyti, ar temperatūros mažinimas iš tiesų naudingas būtent jūsų būstui.