Namai siunčia signalus. Dažniausiai tyliai – nedidelė dėmė lubose, šiek tiek padidėjusi šildymo sąskaita, langas, kurį vis sunkiau uždaryti. Lengva nustumti rytojui. Tačiau būsto problemos turi vieną nemalonią savybę: jos niekada nesisprendžia savaime, tik brangsta.
Drėgmė: tylus namo priešas
Ta nedidelė dėmė kampe, kuri atsiranda kiekvieną rudenį ir tarsi pradingsta vasarą – ne kosmetinis defektas. Tai simptomas, rodantis, kad kažkur vanduo keliauja ten, kur neturėtų. Galbūt stogas. Galbūt fasadas. Galbūt pamatas.
Drėgmė pirmaisiais metais sukelia tik nepatogumus – kvapą, nežymų pelėsį, lupinėjančius dažus. Antraisiais – pradeda irti apdailos medžiagos. Trečiaisiais – pasiekia konstrukcijas. Mediena pūva, metalas rūdija, betonas trupa. Remontas, kuris pradžioje būtų kainavęs kelis šimtus, po penkerių metų ignoravimo virsta kelių tūkstančių problema.
Pavojingiausia, kad drėgmė slepiasi. Ji keliauja sienų viduje, po grindimis, virš lubų. Kai matomos pasekmės tampa akivaizdžios, nematomos jau gerokai pažengusios.
Šildymo sistema: žiema neatidėlioja
Senas katilas, kuris „dar traukia”. Radiatoriai, kuriuos tenka nuolat vėdinti. Vamzdžiai, kurie pokši naktimis. Visa tai ženklai, kad sistema artėja prie ribos.
Šildymo gedimas vasarą – nepatogumas. Šildymo gedimas sausį – krizė. Meistro reikia čia ir dabar, kainuoja brangiau, o pasirinkimas ribotas. Dar blogiau – jei sistema užšąla, pasekmės gali apimti visą namą.
Rugsėjis ir spalis – paskutinė galimybė pasirūpinti šildymu be skubos priemokų ir eilių. Tie, kurie laukia lapkričio, dažnai randa tik užimtus meistrus ir tuščias sąskaitas.
Stogas: apsauga, apie kurią pagalvojame per vėlai
Stogui galioja paprasta taisyklė: jei viduje matote problemą, išorėje ji jau seniai egzistuoja. Lašas ant palangės reiškia, kad vanduo jau pereina visas konstrukcijas – stogo dangą, hidroizoliaciją, šiltinimą, galbūt ir lubų konstrukcijas.
Stogo remontas niekada nebūna pigus. Tačiau dalinis remontas laiku – pakeitimas probleminės zonos, sandūrų sutvarkymas, lietaus sistema – gali išsaugoti nuo visiško perdengimo, kuris kainuoja dešimtis tūkstančių.
Stogo būklę verta tikrinti kiekvieną pavasarį po žiemos ir kiekvieną rudenį prieš ją. Dvi valandos ant kopėčių gali sutaupyti dvi savaites remonto darbų.
Langai ir durys: šiluma, kuri pabėga
Seni langai – ne tik komforto, bet ir pinigų klausimas. Per nesandarius langus prarandama iki trisdešimties procentų šilumos. Tai šimtai eurų per šildymo sezoną, kiekvieną sezoną.
Šiuolaikiniai langai atsiperka per penkerius-septynerius metus vien sutaupytomis šildymo išlaidomis. Pridėjus padidėjusį komfortą, sumažėjusį triukšmą ir pakeltą būsto vertę – investicija tampa dar prasmingesnė.
Langų keitimas – vienas tų darbų, kuriuos nuolat atidėliojame, nes „dar galima gyventi”. Galima. Tačiau kiekvieną žiemą už tą „galima” sumokate realiais pinigais.
Elektros instaliacija: nematoma rizika
Sena instaliacija – ne tik nepatogumas, kai išmušinėja saugiklius. Tai potenciali gaisro priežastis. Alumininiai laidai, kurie buvo montuojami prieš trisdešimt metų, šiandien nebeatitinka apkrovų. Rozetės, kurios kaista naudojant – signalas, kad sistema perkrauta.
Elektros modernizavimas – darbas, kurio nesimatys. Sienos užtinkuotos, rozetės tose pačiose vietose, jungikliai atrodo taip pat. Tačiau skirtumas – naktimis miegosite ramiau.
Laikas ir pinigai: lygtis, kurią verta išspręsti
Būsto remonto atidėliojimas turi savo logiką. Dabar pinigų nėra, darbų metas nepalankus, reikia palaukti geresnių laikų. Tačiau „geresni laikai” dažnai taip ir neateina, o problema tuo metu auga.
Paskola būsto remontui leidžia išspręsti problemą tada, kai ją išspręsti pigiausia – dabar. Laukimas mėnuo po mėnesio kainuoja papildomai: didesniais šildymo kaštais, augančios problemos remontu, o kartais – pašalinių pasekmių tvarkymu.
Namų priežiūra nėra vienkartinis įvykis, tai procesas. Tie, kurie supranta, kad nedidelis remontas dabar apsaugo nuo didelio remonto rytoj, ilgainiui išleidžia mažiau ir gyvena ramiau.
Prioritetų nustatymas: nuo ko pradėti
Kai resursai riboti, o problemų sąrašas ilgas, verta pradėti nuo to, kas kelia didžiausią riziką. Pirmiausia – viskas, kas susiję su vandeniu ir drėgme. Vanduo – destruktyviausias elementas būstui. Antra – šildymas ir energetika. Trečia – sauga: elektra, dujos, konstrukcijos.
Estetika – gražūs baldai, naujos grindys, modernus vonios interjeras – visada gali palaukti. Namo pagrindai – ne.
Geriausia investicija į būstą – ne ta, kuri gražiausiai atrodo, o ta, kuri išsaugo tai, ką jau turite. Likusi dalis – jau pasirinkimo reikalas.