Pirmas dviratukas vaikui dažnai atrodo kaip mažas šeimos įvykis. Tėvai mato, kaip mažylis vis drąsiau bėga, lipa, sukasi kieme ir pradeda norėti savo transporto. Tada parduotuvėje akys užkliūva už spalvotų modelių, gražių ratų, ryškių detalių ir labai greitai kyla klausimas: kuris iš jų tikrai tiks?
Renkantis dviratukus vaikams nuo 2 metų, svarbiausia galvoti ne apie tai, kuris atrodo gražiausiai nuotraukoje. Daug daugiau lemia vaiko ūgis, svoris, drąsa, koordinacija ir tai, ar mažylis jau pasiruošęs naujam judėjimo būdui.
Pirmas dviratukas turi suteikti drąsos, o ne baimės
Dvejų metų vaikas dar tik mokosi pasitikėti savo kūnu. Jam svarbu jausti, kad gali sustoti, atsiremti kojomis ir valdyti judėjimą savo tempu. Jei dviratukas per didelis arba per sunkus, vaikas greitai išsigąsta. Tada net gražiausias modelis lieka stovėti kampe.
Geras pasirinkimas turėtų kviesti bandyti dar kartą. Vaikas atsisėda, pasispiria, nuvažiuoja kelis metrus ir pajunta mažą pergalę. Tėvams tai atrodo smulkmena, bet mažyliui tai didelis žingsnis į savarankiškumą.
Kodėl dydis čia svarbesnis už dizainą?
Vaikai dažnai pirmiausia renkasi spalvą. Tėvams norisi pradžiuginti, todėl lengva pasiduoti emocijai. Vis dėlto patogumas turi laimėti prieš išvaizdą.
Prieš perkant verta įvertinti kelis dalykus:
- ar vaikas sėdėdamas pasiekia žemę pėdomis;
- ar dviratukas nėra per sunkus pakelti ar pastumti;
- ar vairas patogus mažoms rankoms;
- ar sėdynę galima reguliuoti vaikui augant.
Kai šie dalykai tinka, vaikas jaučiasi saugiau. O saugumas mažam žmogui reiškia norą judėti toliau.
Balansinis ar su pedalais?
Tėvai dažnai svarsto, nuo ko pradėti. Vieni nori iškart pirkti dviratuką su pedalais, kiti renkasi balansinį variantą. Abu pasirinkimai gali būti geri, jei atitinka vaiko pasiruošimą.
Dvejų metų vaikui dažnai lengviau pradėti nuo balansinio modelio. Jis leidžia mokytis pusiausvyros be papildomo galvojimo apie pedalus. Mažylis juda kojomis, stabdo pats ir greičiau supranta, kaip veikia svorio perkėlimas. Kai šis etapas tampa aiškus, perėjimas prie pedalų paprastai būna ramesnis.
Pirmi pasivažinėjimai neturi būti tobuli
Kartais tėvai nusivilia, jei vaikas pirmą dieną tik pastumia dviratuką, pasėdi kelias sekundes ir nubėga žaisti kitur. Bet tai visiškai normalu. Mažyliui reikia laiko susipažinti su nauju daiktu.
Verta leisti jam tyrinėti. Vieną dieną jis tik palies vairą, kitą jau pabandys atsisėsti, o trečią gal nuvažiuos pirmą trumpą atstumą. Toks lėtas tempas dažnai duoda geresnį rezultatą nei nuolatinis raginimas „važiuok“.
Kada pirkinys tikrai pasiteisina?
Geriausias ženklas labai paprastas: vaikas pats prašo eiti į lauką. Jei dviratukas tampa priežastimi daugiau judėti, daugiau laiko praleisti gryname ore ir drąsiau tyrinėti aplinką, pasirinkimas buvo geras.
Tėvai dažnai pastebi, kad tinkamai parinktas dviratukas pakeičia visą pasivaikščiojimą. Vaikas nebenori būti vežamas ar nešamas. Jis nori važiuoti pats, sustoti prie suoliuko, apvažiuoti balą, parodyti seneliams, kaip jau moka.
Mažas daiktas, kuris augina pasitikėjimą
Pirmas dviratukas nėra tik žaislas. Jis moko vaiką judėti, bandyti, klysti ir vėl mėginti. Kiekvienas trumpas pravažiavimas tampa maža pamoka apie kūną, greitį ir drąsą.
Todėl renkantis dviratukus vaikams nuo 2 metų verta neskubėti. Geras modelis turi būti lengvas, saugus, patogus ir tinkamas būtent jūsų vaikui. Tada dviratukas tampa ne daiktu sandėliuke, o kasdieniu nuotykiu, kurio mažylis laukia su šypsena.