Automatinis vejos pjovimas gerokai sumažina kasdienės priežiūros poreikį, tačiau net ir naudojant pažangų robotą neretai lieka viena problema – nenupjauta žolė palei tvoras, sienas ar trinkelių kraštus. Dėl to kartais vis tiek tenka naudoti trimerį arba rankiniu būdu tvarkyti pakraščius.
Vis dėlto robotų galimybės šioje srityje skiriasi. Kai kurie modeliai turi specialias kraštų pjovimo funkcijas, kitų pjovimo diskai įrengti arčiau korpuso šono, todėl jie gali nupjauti žolę arčiau kliūčių.
Kodėl robotai palieka nenupjautą žolės juostą?
Daugelyje vejos robotų pjovimo diskas įmontuotas po korpusu, tam tikru atstumu nuo jo išorinio krašto. Tokia konstrukcija padeda apsaugoti pjovimo mechanizmą ir sumažinti tiesioginio kontakto su kliūtimis tikimybę.
Tačiau dėl šio atstumo robotui privažiavus prie tvoros ar sienos peiliukai ne visada pasiekia visą žolę. Dėl to palei vertikalias kliūtis gali likti kelių ar daugiau centimetrų pločio nenupjauta juosta.
Didelę įtaką turi ir pačios vejos krašto konstrukcija. Jeigu veja ribojasi su viename lygyje įrengtomis trinkelėmis, robotas kai kuriais atvejais gali iš dalies užvažiuoti ant kieto paviršiaus ir nupjauti žolę arčiau ribos. Tačiau prie aukštos sienos ar tvoros tokia galimybė paprastai neegzistuoja.
Kokios technologijos padeda geriau prižiūrėti kraštus?
Vejos robotų gamintojai taiko skirtingus sprendimus. Vieni naudoja arčiau korpuso šono įrengtus pjovimo diskus, kiti – atskirus kraštų pjovimo mechanizmus arba specialius judėjimo režimus.
Renkantis modelį svarbu atkreipti dėmesį į tai, koks realus atstumas lieka tarp pjovimo zonos ir kliūties. Vien tik funkcijos pavadinimas neparodo, ar robotas gebės visiškai pašalinti žolę prie pat sienos.
Pavyzdžiui, šiuolaikiniai žoliapjovės robotai gali pasižymėti labai tiksliu navigacijos valdymu, tačiau tai dar nereiškia, kad jų pjovimo mechanizmas fiziškai pasieks patį vejos kraštą. Todėl prieš perkant verta peržiūrėti skirtingus vejos robotų modelius ir palyginti jų kraštų pjovimo konstrukcijas.
Ką galima padaryti, kad rankinio darbo būtų mažiau?
Jeigu sklypas dar tik įrenginėjamas, naudinga iš anksto suplanuoti vejos ir kietųjų dangų sandūras. Lygūs perėjimai tarp žolės ir trinkelių gali padėti robotui privažiuoti arčiau krašto.
Jau įrengtame sklype svarbu tinkamai nustatyti pjovimo ribas ir pasirinkti saugius atstumus nuo kliūčių. Kai kurie robotai leidžia koreguoti virtualias ribas ar nustatyti papildomus kraštų priežiūros maršrutus, tačiau visada būtina laikytis gamintojo rekomendacijų.
Taip pat verta įvertinti sklype esančių kliūčių formą. Pavyzdžiui, po pakelta tvora robotui gali būti lengviau pasiekti žolę nei prie vientisos betoninės sienelės, tačiau tai priklauso nuo korpuso aukščio ir pjovimo mechanizmo padėties.
Visiškai atsisakyti trimerio pavyksta ne visada, ypač jeigu veja ribojasi su daugybe vertikalių kliūčių. Tačiau tinkamai pasirinktas robotas ir apgalvotas sklypo įrengimas gali gerokai sumažinti papildomo tvarkymo poreikį.