Botulino toksino injekcijos – viena populiariausių estetinės medicinos procedūrų pasaulyje. Kiekvienais metais šimtai tūkstančių moterų ir vyrų pasirenka šį metodą tam, kad atsikratytų mimikos raukšlių, ypač kaktos, tarpuakio ir aplink akių zonas. Tačiau kartu su populiarumu atsirado ir plačiai paplitęs mitas: esą botulinas „užšaldo“ veidą, o pacientai tampa „ledinėmis lėlėmis“, praradusiais galimybę rodyti emocijas.
Kas sukelia šį įsitikinimą?
Šis mitas iš dalies kilo iš pirmųjų botulino panaudojimo etapų, kai procedūros buvo atliekamos didesnėmis dozėmis, o tikslas buvo visiškai sustabdyti raumenų judėjimą. Taip iš tiesų sukuriamas lygus, bet ir mažai judantis veidas. Žvelgiant į tokį rezultatą, ypač ekranuose ar socialiniuose tinkluose, kai kurie žmonės ėmė sieti botuliną su „emocijų ištrynimu“.
„Veidas – tai viena pagrindinių žmogaus emocijų perdavimo priemonių. Jei jis visiškai nejuda – aplinkiniai gali sunkiai suprasti, ką jaučiame, o mes patys galime susidurti su keista emocine „atskirtimi“, – teigia daugelis emocinės psichologijos specialistų.
Ką rodo moksliniai tyrimai?
Tyrimai tikrai atskleidžia, kad mimika yra glaudžiai susijusi su emocijų patyrimu. Vienas plačiai cituojamų pavyzdžių – „facial feedback“ teorija, kuri teigia, kad veido raumenų judesiai gali paveikti mūsų emocinį išgyvenimą. Kitaip tariant, kai mes šypsomės – mūsų smegenys gauna signalą, kad esame laimingi, net jei ta šypsena buvo „priverstinė“.
Remiantis 2010 m. paskelbtu tyrimu žurnale Psychological Science, dalyviai, kuriems buvo suleidžiama botulino į tarpuakio sritį – rečiau identifikavo piktus ar liūdnus veidus kitų žmonių mimikose. Tai kelia hipotezę, kad botulinas gali paveikti ne tik emocijų raišką, bet ir jų atpažinimą.
Visgi, svarbu pabrėžti, kad šie tyrimai dažniausiai buvo susiję su didelėmis dozėmis ir visiškai „imobilizuota“ mimika. Tai nėra šiuolaikinės, prevencinės ar subtilios botulino terapijos esmė.
Estetinės medicinos pokytis – nuo „užšaldymo“ prie „valdymo“
Šiuolaikinė botulino toksino injekcijos naudojimo praktika kardinaliai pasikeitė. Estetinės medicinos specialistai vis dažniau pabrėžia natūralumo svarbą. Tikslas nėra „ištrinti“ visus judesius, bet sušvelninti tam tikrų raumenų aktyvumą, dėl kurio formuojasi raukšlės.
„Tinkamai suleidus botuliną – pacientas vis dar gali pakelti antakius, susiraukti, šypsotis, tik šiek tiek mažesniu amplitudės lygiu. Tai padeda išvengti raukšlių gilėjimo, bet veidas lieka gyvas ir išraiškingas“, – sako daugelis estetinės medicinos ekspertų.
Moderni procedūra dažnai vadinama „mikrodozavimu“ – taikomos itin mažos dozės tam tikrose veido zonose, leidžiančios kontroliuoti mimiką, o ne ją sustabdyti. Tokiu būdu emocinis bendravimas su aplinka lieka beveik nepakitęs.
Psichologinis poveikis – ką jaučia pacientai?
Nepaisant mitų – dauguma pacientų po botulino injekcijų jaučiasi geriau ne tik estetiškai, bet ir emociškai. Lygus veidas padeda atsikratyti „piktos išraiškos“ (ypač kai raukšlės formuojasi tarpuakyje), pagerėja pasitikėjimas savimi, išnyksta diskomfortas matant save veidrodyje ar nuotraukose.
Taip pat kai kurie tyrimai rodo, kad botulino injekcijos gali padėti mažinti depresijos simptomus, ypač jei jos atliekamos kaktos srityje. Tam tikri nerviniai signalai, susiję su mimikos raumenų aktyvumu, gali daryti įtaką nuotaikai. Tai dar viena priežastis, kodėl emocijų ir veido mimikos ryšys nėra vienakryptis – poveikis gali būti ir teigiamas.
Taigi, ar tampame „ledinėmis lėlėmis“?
Tik tuo atveju, jei botulinas naudojamas netinkamai, per didelėmis dozėmis ir be aiškaus estetinio plano. Šiuolaikinėje praktikoje vis labiau vertinamas individualizuotas požiūris, kai kiekvienam pacientui parenkamos dozės ir zonos pagal jo veido struktūrą, mimikos dinamiką ir norimus tikslus.