Kai kurios tendencijos ateina trumpam. Kitos išlieka, nes atsiliepia į tai, ko vaikui iš tikrųjų reikia. Šiandien vis dažniau tėvai, pedagogai ir specialistai domisi sensoriniais žaislais. Ar jie tik trumpalaikė mada iš socialinių tinklų, ar visgi būtinybė, kai kalbame apie vaikų emocinę savijautą, dėmesį ir motorinius įgūdžius? Apie tai kalbamės su ergoterapeute, kuri kasdien dirba su vaikais, turinčiais tiek raidos sutrikimų, tiek tipinę raidą.
Kas iš tikrųjų yra sensoriniai žaislai?
Pirmiausia – išsklaidykime mitą, kad sensoriniai žaislai reikalingi tik vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Jie sukurti tam, kad skatintų pojūčių suvokimą: lytėjimą, regą, klausą, pusiausvyrą, judesio koordinaciją. Tai gali būti tekstūriniai kamuoliukai, skysčiais užpildyti maišeliai, taktilinės lentelės, spustelimi ar sukamieji žaislai, net ir paprasti „fidget spinneriai“, jei jie naudojami sąmoningai.
Ergoterapeutės žodžiais, „sensoriniai žaislai padeda vaikui pajusti savo kūną erdvėje, susikaupti ir net nusiraminti.“ Kai vaikui sunku išlaikyti dėmesį ar jis pasimeta triukšmingoje aplinkoje – nedidelė sensorinė priemonė kišenėje ar ant stalo gali tapti tarsi tiltas į susitelkimą.
Ką rodo praktika?
Vaikas, kuris negali nusėdėti pamokoje, ima žaisti su sensoriniu kamuoliuku ir… dirba toliau. Kitas – nuolat susierzinęs dėl garsų, bet padeda ausines su foniniu triukšmu ir spaudinėja minkštą žaislą – išlieka ramesnis.
„Sensoriniai žaislai nėra stebuklas, bet jie sukuria sąlygas vaikui funkcionuoti“, – sako ergoterapeutė. Jos praktikoje buvo atvejų, kai vaikas su didžiuliu jautrumu garsams pradėjo dalyvauti grupinėse veiklose vien dėl to, kad turėjo ką liesti ir spausti.
Ar tai tinka kiekvienam?
Trumpas atsakymas – taip, jeigu žinai, ko tavo vaikui reikia. Sensoriniai žaislai nėra skirti vien diagnozei. Jie naudingi visiems vaikams – net tiems, kurie tiesiog nori kažko „įdomesnio“ rankose ar ieško būdo išsikrauti, kol laukia.
Šiandienos mokyklose ar darželiuose vis dažniau matome sensorinių kampelių kūrimą. Ir visai ne todėl, kad padidėjo „probleminių“ vaikų skaičius – tiesiog pagaliau pradėta girdėti, ką sako kūnas. Judėjimas, spaudimas, prisilietimas – visa tai padeda vaikui ne tik nusiraminti, bet ir pasitikėti savimi.
Kada verta pradėti?
Nėra „per anksti“. Kūdikiai jau reaguoja į skirtingus paviršius, garsus, šviesas. Todėl paprasti sensoriniai kilimėliai, kontrastingų spalvų žaislai ar skirtingos tekstūros gali būti pradžia. Vėliau – kuo daugiau aktyvių priemonių, leidžiančių judinti, spausti, formuoti, ridenti ar net girdėti garsą per veiksmą.
Tėvai kartais klausia: „O nuo kokio amžiaus verta duoti sensorinį kamuoliuką?“ Ergoterapeutė šypsosi – „nuo to, kai vaikas nori liesti“. Tai gali būti 6 mėnesiai, 3 ar 7 metai. Nes sensorika – ne fazė. Tai pagrindas.
Verta žinoti renkantis
Pirkdami sensorinius žaislus, venkite atsitiktinių pigių rinkinių, kurie dažnai nefunkcionalūs arba net pavojingi. Svarbiausia – žiūrėti į tikslą: kam to reikia. Ar tai nuramins? Ar stimuliuos? Ar padės sutelkti dėmesį?
Yra vietų, kur pasirinkimas – ne vien forma, bet ir funkcija. Ir jei norisi daugiau nei tik ryškių spalvų plastiko, verta pasižvalgyti specialistų rekomenduojamose parduotuvėse, kurios orientuojasi ne į žaisliukus, o į poveikį.
Sensoriniai žaislai gali būti žaislas. Bet jie gali tapti ir durimis į ramesnę, stabilesnę kasdienybę. Tiek vaikui, tiek suaugusiam. Ir ne todėl, kad madinga – o todėl, kad veikia.