Gražus kiemas nebūtinai turi tapti antru darbu. Vis dėlto alpinariumo nuotraukos kartais žada viena, o po poros sezonų gauname visai ką kita: vienas augalas išsikerojo, kitas nunyko, pro akmenis lenda piktžolės, o šeštadienio rytas vėl praleidžiamas ravint.
Jei norisi alpinariumo, kuris gerai atrodytų ir be nuolatinio dėmesio, didžiausią skirtumą padaro augalų pasirinkimas. Geriau mažiau rūšių, tačiau tokių, kurios tinka vietos sąlygoms ir nereikalauja nuolatinio lepinimo. Akmenys čia tampa fonu, o augalai turi gražiai senti, plėstis ir išlaikyti formą.
1. Šilokai yra geri kandidatai saulėtai vietai
Šilokai dažnai tampa tais augalais, kuriuos pasodinus galima šiek tiek atsipalaiduoti. Daugelis jų mėgsta saulę ir laidžią dirvą, o mėsingi lapai padeda ištverti sausesnius laikotarpius. Dėl skirtingų formų galima rasti ir žemų kiliminių, ir aukštesnių variantų.
Jie gražiai atrodo greta pilkų ar rusvų akmenų, o alpinariumas nepraranda vaizdo net tada, kai nėra gausiai žydintis. Tai didelis privalumas, nes gerai suplanuota zona turėtų būti maloni akiai ilgiau nei kelias žydėjimo savaites.
Visgi net nereiklus augalas nėra plastikinė dekoracija. Prieš sodinant reikia įvertinti konkrečios rūšies poreikius ir vietos drėgmę.
2. Čiobreliai gali užpildyti tarpus tarp akmenų
Žemi čiobreliai labai gražiai atrodo ten, kur norisi minkštesnio perėjimo nuo akmens prie žalumos. Jie gali driektis žeme, užpildyti mažesnius plotelius ir suteikti alpinariumui natūralesnę formą.
Saulėtoje vietoje tinkamai pasirinktas čiobrelis gali tapti vienu iš tų augalų, kurių nereikia nuolat formuoti. Žydėjimo metu atsiranda spalvos, o kitu metu lieka smulki lapija. Svarbu nepasodinti jo vietoje, kur nuolat laikosi drėgmė.
Čia ir atsiranda viena dažniausių klaidų: perkamas „nereiklus“ augalas, tačiau jam parenkama netinkama vieta. Tuomet mažai priežiūros žadėjusi idėja baigiasi persodinimu.
3. Dekoratyvinės žolės suteikia judesio
Jeigu visas plotas sudėtas iš akmenų ir labai žemų augalų, vaizdas kartais tampa pernelyg plokščias. Kelios tinkamai parinktos dekoratyvinės žolės gali suteikti aukščio ir lengvumo.
Renkantis verta pasidomėti konkrečios rūšies dydžiu subrendus. Mažas daigelis vazone gali atrodyti nekaltai, tačiau po kelių metų jam gali reikėti gerokai daugiau vietos.
Jei tikslas yra kuo mažiau darbo, prieš apsiperkant verta pasitikrinti kelis paprastus dalykus:
- kiek saulės gauna pasirinkta vieta;
- kokio aukščio ir pločio augalas užaugs;
- ar jam tinka sausesnė dirva;
- kaip dažnai reikės genėti ar dalyti;
- ar pasirinkta rūšis gerai žiemoja Lietuvos sąlygomis.
Toks pasiruošimas gali sutaupyti gerokai daugiau laiko nei impulsyvus gražių sodinukų vežimėlis.
4. Spygliuočiai suteikia alpinariumui formą ir žiemą
Vienas nusivylimų, laukiančių netinkamai suplanuotame alpinariume, ateina vėlyvą rudenį. Vasarą viskas žydėjo, o nukritus lapams liko akmenys ir tuščios vietos.
Žemaūgiai spygliuočiai gali padėti išlaikyti struktūrą visus metus. Mažesnės pušų, kadagių ar kitų spygliuočių formos gražiai dera su akmenimis ir suteikia žalumos šaltuoju sezonu. Tik čia būtina pasitikrinti suaugusio augalo dydį. Žodis „mažas“ etiketėje nebūtinai reiškia, kad po dešimties metų augalas vis dar tilps pusės metro plote.
Gražiausiai dažnai atrodo keli pasikartojantys augalai, o ne po vieną skirtingą sodinuką iš kiekvienos lentynos.
5. Mažiau augalų gali reikšti gražesnį kiemą
Norint mažai priežiūros reikalaujančio alpinariumo, verta atsispirti norui užpildyti kiekvieną laisvą centimetrą. Augalai augs. Tai, kas sodinimo dieną atrodo kiek tuštoka, po kelių sezonų gali būti kaip tik.
Palikus vietos augimui, rečiau tenka persodinti, dalyti ir kovoti dėl šviesos. Akmenys gali likti matomi, nes būtent jų ir augalų santykis suteikia alpinariumui charakterį.
Geras planas tingesniam kiemui gana paprastas: keli atsparūs augalai, pasikartojančios rūšys, tinkama vieta ir pakankamai erdvės jiems augti. Tuomet savaitgalį galima praleisti terasoje žiūrint į alpinariumą, o ne jame ravint.