Kai rinkau dušo kabiną, žiūrėjau į kainą ir dizainą. Papildomos funkcijos atrodė kaip pardavėjų triukai – kam man čia tie masažai, apšvietimai, kažkokie režimai. Prabanga, kurios nereikia. Tačiau praėjus metams turiu pripažinti – klydau. Štai kodėl dušo kabinos su tomis „nereikalingomis” funkcijomis tapo geriausia mano investicija į namus.
Lietaus režimas: atradimas, kurio nesitikėjau
Parduotuvėje pardavėjas kažką pasakojo apie lietaus dušą. Numojau ranka – turiu rankinį dušą, kam man dar vienas. Pirmas mėnuo namuose – naudojau tik rankinį. Iš įpročio.
Tada vieną vakarą, grįžęs po sunkios dienos, netyčia paspaudžiau ne tą mygtuką. Iš viršaus pasipylė šiltas, tolygus srautas. Ne čiurkšlė, o tikras lietus. Stovėjau po juo gal dešimt minučių, nieko nedarydamas. Tiesiog stovėjau.
Dabar rankinį dušą naudoju tik plaukams nusiplauti. Visą kitą laiką – tik lietus.
Masažinės čiurkšlės: ne prabanga, o būtinybė
Čia buvau didžiausias skeptikas. Masažinės čiurkšlės skambėjo kaip SPA viešbučiuose – smagu kartą per metus, bet kasdien tikrai nereikia.
Po trijų mėnesių, kai pradėjo skaudėti nugarą nuo sėdimo darbo, pabandžiau. Nukreipiau čiurkšles į juosmeninę sritį, įjungiau šiltą vandenį ir pajutau, kaip raumenys atsipalaiduoja.
Dabar tai mano rytinis ritualas. Penkios minutės masažinių čiurkšlių į nugarą ir pečius – ir į darbą važiuoju kaip naujas žmogus. Žmona sako, kad tapau malonesnis ryte. Gal ir tiesa.
Temperatūros reguliavimas: smulkmena, kuri keičia viską
Sena situacija: įjungi dušą, lauki, kol sušils, bandom ranką, per karšta, pataiso, per šalta, vėl pataiso. Šoka iš vieno ekstremumo į kitą. Kartais nusiplikydavau, kartais drebėdavau.
Naujoje kabinoje – termostatas. Nustatai 38 laipsnius, ir viskas. Vanduo visada toks, koks turi būti. Jokių šuolių, jokių netikėtumų.
Skamba kaip smulkmena, bet kai patiri stabilumą – supranti, kiek nervų sugadindavo tas nuolatinis reguliavimas.
Lengvas valymas: funkcija, apie kurią niekas nekalba
Pardavėjai reklamuoja masažus ir apšvietimus. Bet žinote, kas iš tiesų džiugina po metų? Specialios dangos, nuo kurių vanduo tiesiog nuslysta.
Senoje vonioje kas savaitę kovočiau su kalkių nuosėdomis. Šveičiau, tryniau, naudojau chemiją. Dabar – tiesiog nušluostau po dušo ir viskas. Kabina atrodo kaip nauja.
Taip pat – durų mechanizmas. Skamba neįdomiai, bet kai durys užsidaro minkštai, be trankymosi, kai slankioja lengvai net po metų – tai jauti kiekvieną dieną.
Apšvietimas: nuotaikai sukurti
Pripažįstu, LED apšvietimas atrodė kaip visiška prabanga. Kam šviesos duše? Turiu lubinę lempą.
Bet kai vakare, prieš miegą, įsijungiu tik kabinos šviesą – minkštą, pritemdytą – suprantu skirtumą. Tai ne tik plovimasis. Tai perėjimas iš aktyvios dienos į ramų vakarą.
Kai turiu svečių, šviesos spalvos visada sukelia reakciją. „Oho, kaip viešbutyje”, sako. Truputį gėda prisipažinti, bet patinka.
Ko nesitikėjau: garso izoliacija
Mano kabina – uždara. Iš pradžių galvojau, kad tai dėl šilumos taupymo. Bet paskui supratau kitą privalumą – tylą.
Užsidarai duris, ir pasaulis lieka lauke. Negirdi nei vaikų triukšmo, nei televizoriaus, nei telefono skambučių. Dešimt minučių visiškos ramybės. Kartais tai vertingiau už bet kokį masažą.
Ar vertos papildomos funkcijos
Po metų naudojimo atsakymas vienareikšmis – taip. Ne visos, bet daugelis.
Jei kas nors dabar manęs klaustų patarimo – sakyčiau: nesitaupyk ant funkcijų, kurias naudosi kasdien. Lietaus režimas, termostatinis maišytuvas, lengvai valoma danga – tai ne prabanga. Tai komfortas, kurį jauti kiekvieną rytą ir vakarą.
O masažinės čiurkšlės? Jei dirbi sėdimą darbą – net negalvok atsisakyti.
Dušas – ne tik higiena. Tai vieta, kur pradedi ir baigi dieną. Verta, kad ji būtų gera.