Daugiabučio gyventojai dažnai jaučiasi įsprausti į kampą – moka sąskaitas kiekvieną mėnesį, o realaus rezultato nemato. Laiptinė tamsi, kieme sniegas stumdomas trečią dieną po pūgos, o apie stogo remontą girdima nuo pernai. Skambini – niekas neatsiliepia. Rašai – tyla. Ir taip metai iš metų.
Tada kyla klausimas: kodėl žmonės taip retai keičia administratorius, nors akivaizdu, kad kai kurie iš jų dirba atmestinai?
Didžiausia problema – žmonių pasyvumas
Jeigu paklaustum savo kaimyno, ar jis patenkintas tuo, kaip tvarkomas namas, greičiausiai išgirstum: „Ai, ką čia keisi… Visi jie vienodi.“
Štai kas dažniausiai stabdo gyventojus nuo pokyčių:
- Trūksta aiškumo, nuo ko pradėti. Atrodo, kad visas procesas labai sudėtingas, reikalaujantis teisininkų ir dešimčių dokumentų.
- Bijoma konfliktų su administratoriumi. Žmonės įsivaizduoja, kad kilus nepasitenkinimui administratorius gali pradėti „keršyti“ – ignoruoti bėdas ar stabdyti darbus.
- Gyventojų abejingumas. Norint pakeisti administratorių, reikia daugumos balsų. Jei daugumai viskas „tinka“, atrodo, kad keisti nėra šansų.
- Netikima, kad kiti administratoriai dirbs geriau. Tai tarsi užburtas ratas – jei visi blogi, kam gaišti laiką?
Tačiau šie mitai trukdo vienam svarbiausių dalykų – kokybiškam gyvenimui savo pačių name.
Tikra istorija iš Antakalnio: vienas skambutis, kuris nieko nepakeitė
Aldona, gyvenanti Antakalnyje, pasakoja: „Trys mėnesiai lašėjo radiatorius. Skambinau, rašiau, prašiau – niekas neatvažiavo. Kai paskambinau piktai, pasakė: ‘Jūs ne vieninteliai.’ Tą akimirką supratau, kad mums rūpi tik mums patiems. Niekas kitas nieko nekeis, kol nepakelsime balsų.“
Tai ne pavienis atvejis. Tai – sistema, kuri įsitvirtina, jei niekas jos nejudina.
Ką reikia žinoti apie administratoriaus keitimą?
Svarbu žinoti, kad daugiabučių administravimas yra paslauga, o tai reiškia – ją galima nutraukti, jei netenkina. Tam tereikia aiškaus plano ir minimalių veiksmų:
1. Patikrinkite, su kuo esate sudarę sutartį.
Nemažai gyventojų net nežino, kada ir kokiomis sąlygomis jų namas buvo priskirtas konkrečiam administratoriui. Verta išsiaiškinti, ar sutartis pasirašyta savanoriškai, ar paskirta savivaldybės.
2. Įvertinkite realią situaciją name.
Ar dažnai matote darbininkus? Ar sąskaitos pagrįstos? Ar kyla komunikacijos sunkumų?
3. Surinkite gyventojų nuomonę.
Užtenka pereiti per kelis butus ir pasikalbėti. Jei bent 10–15 proc. gyventojų nori pokyčio – tai jau stiprus signalas.
4. Kreipkitės į alternatyvius administratorius.
Šiandien yra įmonių, kurios realiai konkuruoja – skaidriai pateikia sąmatas, reaguoja per kelias valandas ir dirba žmogiškai.
5. Suorganizuokite balsavimą arba susirinkimą.
Kad būtų galima nutraukti sutartį, reikia daugumos gyventojų pritarimo. Šiuo klausimu padeda ir patys nauji administratoriai – jie padeda parengti balsavimo formas ir dokumentus.
Kodėl verta pabandyti?
Pokyčio bijo tie, kurie niekada jo nebandė. Tačiau gyvenimo kokybė priklauso nuo sprendimų, o ne nuo baimių. Pasikeitus administratoriui dažniausiai keičiasi šie dalykai:
- Aiškesnės sąskaitos, kuriose nurodyta, už ką tiksliai mokate.
- Reali komunikacija. Nebe automatiniai atsakymai, o konkretūs žmonės, kurie reaguoja ir veikia.
- Tvarkinga priežiūra. Išvalyta laiptinė, prižiūrėtas kiemas, laiku atlikti remonto darbai.
Daugiabučių administravimas – tai ne abstrakti prievolė. Tai tiesioginė įtaka jūsų gyvenimui. Jei administratorius neatlieka savo darbo, jūs neturite būti pasyvus mokėtojas. Turite būti šeimininkas savo name. Ir jei vienas parašas gali pakeisti tai, kaip gyveni – gal verta jį padėti?