mantelis 
Kai žmonės kalba apie namų atnaujinimą, dažniausiai pirmiausia mini spalvas, baldus, grindis ar apšvietimą. Retesnis susimąsto apie medžiagas, kurios tyliai lemia daug daugiau, nei atrodo iš pradžių. Būtent čia į priekį išeina gaminiai iš nerūdijančio plieno. Jie nekeičia namų vien vaizdu. Jie keičia jausmą, kaip tuose namuose gyventi kasdien. Tas pokytis dažniausiai ateina ne per … Skaityti toliau
Mintis išvažiuoti kemperiu su vaikais iš pradžių skamba labai gražiai. Atrodo, kad bus daug juoko, vakarienės gamtoje, rytai prie ežero ir tas malonus jausmas, kai niekur nereikia skubėti. Bet realybė dažnai prasideda nuo visai kitų dalykų: vienas vaikas nori valgyti dabar, kitam karšta, trečias pavargo dar neišvažiavus iš miesto. Ir tada tėvams kyla klausimas – … Skaityti toliau
Būna dienų, kai atsibundi pavargęs dar prieš kavą. Lyg ir miegojai, lyg ir poilsio buvo, tačiau kūnas vis tiek sunkus, mintys lėtesnės, o vakare norisi tik vieno, kad niekas nekalbintų. Daug kas tokią savijautą nurašo darbui, tempui, amžiui. Kartais tai atrodo logiška. Bet kai nuovargis užsitęsia savaitėmis ar mėnesiais, viduje atsiranda kitas jausmas, gal čia … Skaityti toliau
Kartais geriausi desertai gimsta iš labai paprastų dalykų. Ne iš sudėtingų technikų, ne iš ilgo ingredientų sąrašo. Kartais pakanka kelių produktų, geros nuotaikos ir karštos vaflinės. Belgiški vafliai būtent tokie. Jie greitai užpildo virtuvę saldžiu kvapu ir sukviečia visus prie stalo dar prieš baigiant kepti pirmą porciją. Kai kas mano, kad belgiški vafliai turi būti … Skaityti toliau
Jei kada nors matei, kaip žmogus bando „greitai pajungti“ dujų balioną kieme, žinai tą jausmą. Viskas lyg paprasta, bet kažkur viduje kirba nerimas: ar tikrai saugu, ar niekas nepraleidžia, ar nedarai klaidos, kurios paskui gailėsies. Ir dažniausiai visa istorija sukasi apie vieną nedidelę detalę, kurią daugelis prisimena per vėlai. Dujų reduktoriai yra kaip ramybės jungiklis. … Skaityti toliau
Yra toks miesto žiemos paradoksas: lauke lyg ir ne Arktis, bet rankos vis tiek sušąla greičiausiai. Nes tu čia ne šiaip vaikštai po sniegą. Tu laikai telefoną, raktus, kavą, vairo rankeną, pirkinių maišą. Ir kai pirštai nušąla, nuotaika nukrenta per minutę, rimtai. Ilgai galvojau, kad riešinės yra toks „gražus priedas“. Kol vieną vakarą grįžau namo … Skaityti toliau
Jei Lietuvoje būtų vienas stabilus dalykas, tai tik mūsų orų nuotaikos. Ryte išeini į darbą, lyg ir sausa. Po pietų gauni smulkų lietų į veidą, vakare dar prisideda vėjas, o prie parduotuvės durų laukia šlapias šaligatvis su balomis. Ir tada prasideda tas amžinas klausimas: kokios demisezoninės striukės iš tikrųjų reikia, kad nesijaustum kaip permirkęs laikraštis? … Skaityti toliau
Žinai tą jausmą, kai eini į odontologą ir viduje jau „suspaudžia“ dar prieš įžengiant pro duris? Man tai buvo klasika. Ilgą laiką rinkausi kliniką pagal vieną kriterijų — kad būtų arčiausiai namų. Kol vieną kartą supratau, kad patogumas nėra tas pats, kas kokybė. Nes kai dantų problema grįžta po kelių mėnesių, norisi ne patogaus adreso, … Skaityti toliau
Pavasarį kiemas dažnai atrodo kaip scena po ilgo festivalio. Vienur dar laikosi sniego likučiai, kitur vanduo stovi balomis, o batai per kelias minutes tampa rudi. Ir tada ateina tas momentas, kai pažiūri į savo takelį ar gėlyną ir pagalvoji: „Kodėl mano akmenukai tokie murzini? Juk jie buvo šviesūs…“ Jei tau tai pažįstama, tu ne vienas. … Skaityti toliau
Pirmas kartas nuomojantis statybos techniką dažnai kelia daugiau klausimų nei pats darbas. Atrodo, kad viskas paprasta – paskambini, užsakai, technika atvažiuoja. Tačiau realybėje ši patirtis daug kam palieka dvejopą jausmą. Vieni džiaugiasi sklandžiu procesu, kiti vėliau sako, kad būtų darę kitaip. Skirtumas dažniausiai slypi pasiruošime. Nuo ko prasideda geras sprendimas Viskas prasideda ne nuo technikos … Skaityti toliau