Kada gyventojai gali atsisakyti dalies administratoriaus paslaugų?

Daugiabučio namo gyventojai dažnai jaučiasi įstrigę tarp privalomų išlaidų ir realių poreikių. Sąskaitose už administratoriaus paslaugas matome įvairias eilutes – nuo laiptinės valymo iki žolės pjovimo. Ir natūralu, kad kartais kyla klausimas: ar tikrai privalome viską apmokėti? Ar yra galimybė atsisakyti to, kas nereikalinga?

Teisinė pusė

Lietuvos įstatymai suteikia gyventojams teisę spręsti, kokios paslaugos jiems aktualios. O daugiabučių administravimas nėra „viena už visus“ sistema. Butų savininkai gali priimti sprendimą bendrame susirinkime, ir jeigu dauguma sutinka, dalies paslaugų galima atsisakyti.

Svarbu atskirti, kas yra privaloma pagal įstatymą, o kas pasirenkama. Privalomai turi būti užtikrinta pastato techninė priežiūra: inžinerinių sistemų veikimas, statinio būklės stebėjimas, dokumentacija. Tuo tarpu tokios paslaugos kaip laiptinių valymas ar aplinkos tvarkymas gali būti sprendžiamos kitaip.

Kur gyventojai dažniausiai mato galimybę sutaupyti

Neretai žmonės pastebi, kad administratoriaus siūlomos paslaugos kainuoja daugiau, nei jie galėtų susiorganizuoti patys. Tai ypač ryšku mažesniuose namuose ar ten, kur bendruomenė yra aktyvesnė. Dažniausiai gyventojai svarsto atsisakyti:

  • Laiptinių valymo – vietoj administratoriaus samdomos įmonės pasikviečiama vietinė valytoja arba sudaromas grafikas tarp gyventojų.
  • Žolės pjovimo – kiemo priežiūrai pasirenkamas žmogus iš bendruomenės ar pigesnis rangovas.
  • Smulkių remonto darbų – gyventojai pasitelkia savo pažįstamus meistrus, kurie gali atlikti darbus už mažesnę kainą.
  • Buhalterinės apskaitos – kai kurie namai nutaria patys tvarkyti finansus, ypač jeigu yra mažai butų.

Gyvenimiškos istorijos

Vieno namo Vilniaus miegamajame rajone gyventojai nusprendė atsisakyti administratoriaus teikiamo laiptinių valymo. Jie pasamdė pensininkę iš kaimynystės, kuri darbą atliko sąžiningai ir pigiau. Per metus bendrija sutaupė apie 1000 eurų.

Kaune esančio daugiabučio gyventojai patys susimetė pinigų žoliapjovei ir dabar kiemą tvarkosi patys. Tai tapo ne tik sutaupymo priemone, bet ir bendruomeniškumo ženklu – žmonės pradėjo daugiau bendrauti, susirinkimuose diskutuoti, ką dar galėtų daryti savomis rankomis.

Šie pavyzdžiai rodo, kad atsisakius dalies paslaugų, atsiranda ne tik finansinė nauda, bet ir stipresnis ryšys tarp kaimynų.

Ribos, kurių peržengti negalima

Visgi nereikėtų manyti, kad viską galima mesti nuo pečių. Yra darbų, kurie privalomi. Tai inžinerinių sistemų patikra, statinio techninis stebėjimas, energijos naudojimo apskaita. Be šių darbų daugiabučio priežiūra netektų prasmės, o gyventojai rizikuotų savo saugumu.

Todėl prieš nusprendžiant reikia tiksliai žinoti, kas yra privaloma, o kas ne. Tik tada galima tinkamai pasiruošti pokalbiui su administratoriumi.

Ar verta imtis iniciatyvos?

Dažnas bijo, kad atsisakius dalies paslaugų iškils daugiau rūpesčių. Tačiau praktika rodo, jog ten, kur gyventojai aktyviai domisi savo namo reikalais, sutaupoma nemažai pinigų, o paslaugų kokybė dažnai pagerėja.

Daugiabučių administravimas tampa efektyvesnis, kai žmonės nebijo užduoti klausimų, siūlyti alternatyvų ir kontroliuoti, kaip naudojami jų pinigai. Kuo labiau bendruomenė dalyvauja, tuo didesnė tikimybė, kad gyvenimo kokybė name augs.